Režisieriaus Juozo Miltinio gimimo dieną Panevėžyje surengtas neįprastas renginys – arieliškiausio, tai yra panašiausio į režisieriaus augintinį Arielį, šuns rinkimai. Juo tapo šešių mėnesių Bruno.

Pagerbiant vieną garsiausių panevėžiečių – Juozą Miltinį – prisimintas ir jo augintinis škotų terjeras Arielis. Apie jį iki šiol dar sklando legendos, o vyresnio amžiaus miestiečiai jį vis dar prisimena.

 

Kartu ir prisiminimuose

 

Vienas šuns rinkimų komisijos narių ir renginio vedėjas aktorius Algirdas Paulavičius teigė, kad kai kam nepatinka, kad per režisieriaus gimtadienį kalbama apie šunį. „Kam patinka, kam nepatinka, o J. Miltinis labai mylėjo Arielį“, – priminė aktorius.

„Arielis buvo jo šeimos narys“, – pasakojo A. Paulavičius. Su juo J. Miltinis esą ne tik žaisdavęs, bet ir kalbėdavęsis, filosofuodavęs. Tad, A. Paulavičiaus įsitikinimu, normalu minint J. Miltinio gimtadienį prisiminti ir jo augintinį.

„Man ne gėda, ir karūna nuo galvos nenukris, jei pakalbėsiu apie Arielį“, – teigė A. Paulavičius. Taip aktorius atskleidė maestro ryšį su gyvūnu – kad jis buvęs šeimos narys.

Jis pasakojo, kad J. Miltinis šuniuką gavo dovanų. Pasak renginio vedėjo, režisierius į dovaną ilgai žiūrėjo, vėliau pagyrė, kad gražus, o tada terjeras pradėjo labai lakstyti – buvo toks judrus, tarsi skraidantis. Todėl režisierius ir davė jam Šekspyro pjesės „Audra“ veikėjo vardą, mat Arielis – oro dvasia.

Kur bekeliaudavo maestro, augintinį visur veždavosi kartu, vedžiodavo. Teatro aktoriai apie Arį, kaip jis dar vadintas, gali papasakoti daug smagių istorijų. Ne vieną jų A. Paulavičius papasakojo ir vakar į keturkojo antrininko rinkimus susirinkusiems panevėžiečiams. Pavyzdžiui, kad Arielis labai mėgdavęs cukrų, o režisierius drausdavęs lepinti jo augintinį saldumynais. „Jei pamatydavo, gaudavome tiek velnių...“ – šypsojosi prisiminęs A. Paulavičius.

Tačiau J. Miltinio trupės aktoriai vis tiek įsigudrindavo nemačiomis pavaišinti Arielį. O šis, užuodęs pas kurį nors kišenėje saldėsį, jau žinodavęs, kad vienaip ar kitaip jo gaus.

Panašių smagių ir ne tokių linksmų istorijų būta ne viena.

 

Nugalėjo inteligentas

 

Buvo planuota, kad arieliškiausio škotų terjero rinkimuose varžysis aštuoni keturkojai. Tačiau dėl įvairių priežasčių keletas savininkų negalėjo atvykti. Jų vietas užėmė Arielio giminaičiai – vakarų škotų terjerai, tačiau vertinami jie nebuvo. 

Komisija, kurios nariai buvo Panevėžio gyvūnų globos draugijos pirmininkė Rūta Liberienė, aktoriaus Vaclovo Blėdžio sūnus Leonas Blėdis ir pats A. Paulavičius, išrinko, jų manymu, arieliškiausią šunį. Juo tapo panevėžiečio Vaclovo Lukėno pusės metų juodas kaip smala augintinis Bruno. Šį kartą žiūrovų ir komisijos nuomonė sutapo. Šeimininkas, be kitų prizų, gavo ir tikrojo Arielio nuotrauką.

Vaclovas Lukėnas tikino, kad jo augintinis Bruno, kaip ir visi jo giminaičiai, inteligentas. Jo manymu, visi šios veislės šunys panašūs į Arielį.

Bruno V. Lukėnas pasakojo įsigijęs prieš trejetą mėnesių – atsivežė iš Palemono. Būtent tokio šuns sakė ir ieškojęs. Tačiau panevėžietis pabrėžė, kad su augintiniu reikia visada elgtis tinkamai – blogo elgesio Bruno nepakenčia.

 

Šuo primena maestro

 

Juodukę Karmen į rinkimus atvedusi Aušra Butkevičienė juokavo, kad nors augina kalaitę, kvietimui pasivaržyti dėl tokio titulo negalėjusi atsispirti ir iš karto sutikusi. Jos teigimu, škotų terjerai – žaismingi šunys: net vedantis gatve visų praeivių akys krypsta į juos. Nors Karmen šeimininkė tikino, kad jos augintinė į nugalėtojas nepretenduojanti („Mes, mergaitės, užleidžiame vietą berniukams“, – juokavo A. Butkevičienė), vis dėlto ji laimėjo antrąją vietą.

A. Butkevičienė tikino visada šeimoje norėjusi tik tokio šuns – net jei ir reikėjo palaukti, kol užaugs vaikai. „Tai tarsi užbaigė mūsų šeiminį projektą, – juokėsi moteris. – Turime sūnus, o čia – mergaitė.“

Beje, šeimyna greičiausiai netrukus pagausės – Karmen turėtų atsivesti šunyčių.

Du šunis – juodą Mėją ir kviečių spalvos jos dukrą Deisę – atvedusi Asta Isajevienė pasakojo, kad Mėją atsivežė iš Maskvos, iš gero veislyno. Ji – penkių šalių čempionė. Šeimininkė sakė, kad net jų kiemo močiutės, pamačiusios kalaitę, dažnai jai sakančios, kad ji panaši į J. Miltinio Arielį. Tačiau kadangi Mėja nėra visiškai juoda, rinkimuose liko trečia.

Renginį iš šalies stebėjęs panevėžietis šunų veislyno savininkas Eugenijus Stasiukevičius priminė, kad škotų terjerų Panevėžyje gana mažai, o J. Miltinio Arielis apskritai buvęs pirmasis tokios veislės šuo mieste. Be to, idealiai juodas. E.Stasiukevičius režisieriaus asmeniškai nepažinojęs, tačiau dažnai matydavęs jį vedžiojantį šunį tuomete Draugystės alėja – dabartine A. Jakšto gatve.